Slidinėjimas – komandos formavimo būdas ir galimybė atgauti ryšį su šeima

Klimato kaitai reguliuojant žiemos temperatūrą ir mažinant sniego kiekį, dažno lietuvio mėgstama pramoga – slidinėjimas – tampa neįmanoma. Tautiečiai vis dažniau lygumų slides išmaino į kalnų ir aktyviai leisti laisvalaikio vyksta į užsienio šalis – tokios veiklos populiarumą rodo ir Statistikos departamento duomenys, ir augantis kelionių agentūrų klientų skaičius. Pasak kelionių ekspertų, susidomėjimą aktyviomis žiemos atostogomis užsienyje skatina ne tik besikeičiantis klimatas, bet ir arši konkurencija slidinėjimo rinkoje, mažinanti atostogų kainą, bei patogūs finansiniai įrankiai, padedantys suplanuoti ir apmokėti atostogas.

Nauja tendencija – „darbinis“ ir šeimų slidinėjimas
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. Lietuvos gyventojų kelionių į užsienį su viena ir daugiau nakvynių buvo 2 mln. – palyginti su 2015 m., jų padaugėjo 5 procentais. Vidutinė vienos kelionės užsienyje trukmė buvo 7 nakvynės, o vidutinės vienos kelionės išlaidos per dieną sudarė 67,8 Eur – tai 5,5 proc. daugiau nei 2015 metais. Vis didesnę tokių kelionių dalį sudaro slidinėjimo kelionės į svečias šalis.
Pasak kelionių organizatorių, dažniausiai intensyvaus slidinėjimo atostogas renkasi vyriška draugų kompanija, tačiau pastaruoju metu ryškėja ir kita tendencija – slidinėjimą atranda įmonės, kai aktyviai leisti laisvalaikio kartu vyksta dalis ar net visi darbuotojai. „Tai puiki proga komandai pabūti kartu, patirti naujų įspūdžių ir galimybė darbinius projektus bei problemas aptarti nekasdienėje aplinkoje. Dažnai tokiose kelionėse gimsta netikėti kūrybiniai projektai ir įsisenėjusių problemų sprendimo būdai. Pirmą kartą vykstantys slidinėti bendradarbiai džiaugiasi, kad, nors slidinėjimas yra individualus sportas, kelionėse dėl gerų emocijų ir adrenalino lengva pajausti komandinę dvasią ir užmegzti ar atnaujinti draugiškus santykius su kolegomis“, – sako „Baltic Tours“ kelionių ekspertas Andrius Paulionis.
Jo įžvalgas papildo ir „West Express“ marketingo projektų vadovė Rosita Sakalauskaitė, teigdama, kad dar viena nauja slidinėtojų užsienyje grupė – šeimos su vaikais. „Didėjant slidinėtojų ratui, vis didesnę jų dalį sudaro šeimos – tai ypač daug potencialo turintis „slidinėtojas“ mūsų šalyje. Dėl didelio užimtumo tėvai dažnai neturi laiko bendrauti su vaikais, jų kasdienę priežiūrą ir ugdymą patikėdami seneliams bei auklėms, todėl tokios atostogos, kai tėvai leidžia daug laiko su atžalomis ir moko vaikus slidinėjimo gudrybių, padeda šeimoms grąžinti tarpusavio ryšį. Tiesa, svarbu iš anksto pasidomėti, kad pasirinktame kurorte trasos būtų pritaikytos vaikams ir, be slidinėjimo, vaikai rastų kitų pramogų. Tam tinkamiausi Austrijos žiemos kurortai Kaprunas, Celis prie Zė, Bad Gašteinas – čia veikia daug slidinėjimo mokyklų, trasos plačios ir ne tokios stačios, viešbučiai pritaikyti poilsiui su vaikais. Kita populiari kryptis šeimoms, ketinančioms pradėti slidinėti su vaikais ar norinčioms juos šios pramogos išmokyti, yra Slovakija – šioje šalyje sąlygos pradžiamoksliams taip pat puikiai pritaikytos. Be to, palyginti su kitais Europos kalnų kurortais kainos Slovakijoje labai patrauklios, o tai irgi svarbus kriterijus renkantis slidinėjimo vietovę“, – pasakoja „West Express“ marketingo projektų vadovė.

Slidinėjimą, kaip ir kelionės išlaidas, lietuviai planuoja iš anksto
Nors šiuolaikiniam žmogui trūksta laiko planuoti laisvalaikį ir kelionės dažnai tampa spontanišku pirkiniu, skirtingai nei kiti keliautojai, slidinėjimo entuziastai nelinkę keliauti ekspromtu: „Paprastai slidininkai, ypač jei keliauja didesnis būrys, slidinėjimo keliones ima planuoti iš anksto, dar prieš baigiantis vasarai ar rudens pradžioje, nes paskutinę minutę rasti vietų didesniam skaičiui žmonių sudėtinga – kalnų viešbučiai nėra dideli, o norinčiųjų slidinėti kasmet daugėja sparčiau nei yra statomi nauji viešbučiai ar kurortai. Nesvarbu, ar mūsų klientas jaunas, stabilių pajamų neturintis slidinėtojas, ar vyresnis ir uždirbantis daugiau, vidutinė slidinėjimo krepšelio suma turi tendenciją augti – šio sezono vidurkis mūsų kelionių agentūroje yra 400–500 Eur ir tai yra 70–100 Eur daugiau negu praeito slidinėjimo sezono metu“, – rinkos tendencijas aiškina R. Sakalauskaitė.
Jai antrina ir kelionių ekspertas A. Paulionis. Pasak jo, „Baltic Tours“ vidutinė slidinėjimo kelionės paketo kaina yra apie 500 Eur ir kasmet auga dėl didėjančių kurortų paslaugų įkainių. Kadangi prie šios sumos papildomai prisideda slidinėjimo paso ir inventoriaus nuomos kaina, kuri, atsižvelgiant į regioną, svyruoja apie 200–250 Eur asmeniui, lietuviai vis dažniau slidinėjimo kelionę įsigyja lizingu. Tai patvirtina ir finansinių paslaugų bendrovės „Mokilizingas“ turimi duomenys: 2017 m. žiemos mėnesiais keliones, naudodamiesi lizingo paslauga, įsigijo beveik 15 tūkst. klientų – didelė dalis kelionių buvo būtent slidinėjimo kelionės. Šio sezono metu fiksuojamas dar didesnis tokių sandorių kiekis.
Pasak „Mokilizingas“ pardavimo grupės vadovės Linos Luneckienės, lietuviai gana konservatyvūs keliautojai – jie linkę kelionę planuoti dar gerokai iki atostogų pradžios, rečiau renkasi menkai žinomus kurortus, iš anksto paskaičiuoja ir įvertina būsimas išlaidas. Visgi dalis, ypač jaunesnio amžiaus, keliautojų yra spontaniški ir atviri pasiūlymams – jie sprendimą keliauti priima greitai, dažniau renkasi naujas slidinėjimo kryptis ir retai kada važiuoja į tą pačią vietą kelis kartus. Aktyvaus poilsio pasiilgę lietuviai linkę keliones įsigyti išsimokėtinai ir neretai už įspūdžius moka dalimis kelis mėnesius ar mokėjimo planą išsidėlioja per visus metus.
„Tai, kad lizingas tampa vis populiaresnis atsiskaitant už keliones, tarp jų – ir slidinėjimo, rodo, kad lietuviai stengiasi išlaikyti darbo ir poilsio balansą, rinkdamiesi vis įvairesnį laisvalaikio praleidimo būdą. Kokybiškas poilsis, fizinė veikla ir sveikas gyvenimo būdas tampa neatsiejama dirbančio lietuvio gyvenimo dalimi, todėl slidinėjimo kelionės į svečias šalis nebėra prabanga – žmonės į tai žiūri kaip į tokį pat būtiną ir planuojamą pirkinį, kaip buitinė technika ar kompiuterinė įranga. Mūsų partnerių, kelionių agentūrų, duomenimis, būsimi poilsiautojai už keliones atsiskaito lizingo kortele, tad ilsėtis gali vykti iškart, o už kelionę atsiskaityti vėliau“, – pasakoja L. Luneckienė.
Pasak jos, pasinaudojus šia kortele, realiu laiku galima matyti buvusias ir būsimas įmokas bei, atsižvelgiant į finansines aplinkybes, sumokėti norimo dydžio kasmėnesinį įnašą, taip aiškiai sureguliuojant ir suplanuojant finansinius srautus. Be to, atostogų metu „Mokilizingo“ kortele galima atsiskaityti už pirkinius ar paslaugas, jeigu įprastą banko kortelę pavogtų ar ji būtų pamesta.


Apie UAB „Mokilizingas“:
Per 18 veiklos metų Lietuvoje finansinių paslaugų bendrovė „Mokilizingas“ įgijo didelį vartotojų pasitikėjimą – 7 iš 10 bendrovės klientų paslaugomis naudojasi du ir daugiau kartų. Įmonės klientais jau yra tapę beveik 900 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie pasirašė daugiau nei 2 mln. sutarčių. Įmonė visoje Lietuvoje turi daugiau nei 2300 paslaugų partnerių, o per metus iš viso sudaroma daugiau nei 35 mln. eurų vertės naujų finansavimo sutarčių. „Mokilizingas“ priklauso Estijos bankui LHV ir Lietuvos investicinei bendrovei „Zabolis Partners“. Nuo 2015 m. rudens įmonės filialas veikia ir kaimyninėje Latvijoje.